Prie rankinių iškarpų ir siuvimo mašinos praleidžiu visas dienas. Nors šioje veikloje visdar atrandu daug laimės, po darbo likusiu laiku norisi veikti kažką kitokio. Taip nejučia šiek tiek apleidau pomėgį siūti rūbus. O juk kažkados įgūdžiai buvo nugludinti tiek, jog sukneles sau galėjau pasidaryti tiesiog viens-du.
Ši suknelė pasiūta po poros metų rūbų nesiuvimo pertraukos, neskaičiuojant visokių taisymų ir perdarymų. Džinsinių suknelių turiu ne vieną ir ne dvi – visada jas mėgau. Tačiau visos jos kasdieninės, laisvalaikiškos. Pavasarį tarp audinių atsargų suradus storo džinso atraižą, užgimė idėja – griežta, kiek minimalistinė ar net dalykinė suknelė. Rudenį pagaliau suradau laiko ją pasiūti. Nėra ir nebus tai pats patogiausias rūbas. Sunkaus audinio kritimas nepaslepia kelių netobulumų kirpime. Bet be pirmo blyno, nebus ir antro.
Rankose – vidutinio dydžio rankinė „Gilė“.
Rūta